LLSF atstovai - Europos laipiojimo trenerių konferencijoje

1/30/20262 min read

Zagrebe šią savaitę vyko pirmoji Europos laipiojimo trenerių konferencija. Aukščiausio lygio atletų, kovojančių dėl medalių, treneriai atvirai dalijosi savo patirtimi, metodais ir įžvalgomis.

Pirmąją konferencijos dieną David Masia, olimpinio čempiono Alberto Ginés López treneris, pristatė, kaip atrodo 4–8 metų planavimas, kokios komandos ir infrastruktūros reikia siekiant olimpinės svajonės. Jis kalbėjo apie besikeičiančią trenerio rolę – nuo vaikystės iki kertinių atleto rezultatų. Ambicijos Los Andželui aiškios: ispanus dar ilgai matysime ant pakylų.

Domen Švab, Slovėnijos rinktinės treneris, inžinieriaus karjerą iškeitęs į trenerio, itin analitiškai išskaidė tai, ką pats vadina „The Obsession Spectrum“ – atleto įsitraukimą į sportą nuo apatijos iki obsesijos, kompulsyvumo ir perdegimo. Jis analizavo koreliacijas tarp rezultatų, treniravimo stilių ir atleto „treniruojamumo“ – nuo pernelyg pasitikinčio iki skeptiško ir besipriešinančio. Pabrėždamas, kad tai jo subjektyvus matymas, Domen teigė, jog pasaulinio lygio atletai privalo būti apsėsti, jų identitetas susilieja su sportu, jie palaikomi tvirto ir autoritetingo trenerio, tačiau kartu išlieka kritiški ir keliantys klausimus procesui.

Rachel Carr, Didžiosios Britanijos komandos trenerė, daug dėmesio skyrė komandos struktūrai, kuri pastaruoju metu užtikrintai generuoja rezultatus: fizinio rengimo specialistai, dietologai, dedikuoti treneriai taktiniam ir fiziniam pasirengimui. Tai – sričių profesionalai, gebantys vienu metu užtikrinti aukštą paramos lygį didelei sportininkų bazei.

Galiausiai, moderuojami Janjos trenerio Gorazd Hren, visi kartu diskutavo apie treniruočių planų specifiką. Jėgos treniruotės – beveik vien ant boulderių ir spray sienų, bent viena varžybų simuliacija per savaitę, didelė dalis dėmesio skiriama koordinacijai. Gorazd kėlė klausimus: ar verta treniruotis didelėje komandoje? Kodėl pastaruoju metu tiek daug tarptautinio bendradarbiavimo? Ar įmanoma suaugusiųjų lygyje laimėti medalius, jei jaunimo varžybose jų nebuvo?

Antra Europos trenerių konferencijos diena Zagrebe buvo pradėta su kroatų Olimpinio komiteto atstovu, pristačiusiu glaudų santykį tarp laipiojimo federacijos bei Olimpinio komiteto. Jis gilinosi į trenerių ruošimo struktūrą.

Praktinėse dirbtuvėse su kitomis federacijomis LLSF atstovai generavo idėjas apie ateities galimybes aukšto meistriškumo trenerių tobulėjimui Europoje. Buvo keliami mobilumo ir mentorystės, galimybių stažuotis ir praktikuotis kartu su stipriausiomis rinktinėmis klausimai. Tikimės, jog vieną dieną mūsų išduoti sertifikatai bus pripažįstami ir plačiau.

Galiausiai vyko dar viena panelistų diskusija. Jie per padidinamąjį stiklą žiūrėjo į olimpiečių ir jų trenerių patiriamą spaudimą. Aukštus visuomenės ir artimųjų lūkesčius. Galiausiai atsakė į įvairius publikos klausimus, palietė ir atletų kūno mobilumo treniravimą (atskiros dedikuotos mobilumo sesijos), komandos selekcijos procedūras, atletų motyvacijos klausimą, spray wall susukimo specifiką, ūgio įtaką moderniose varžybose, kantrybės išlaikymą užkaltomis rankomis.

Didžiulės vertės suteikė dalyvių tarpusavio pokalbiai. Atsirado vis daugiau bendro žodyno, atskaitos taškų, vizijos grynumo, pažinčių leisiančių konsultuotis įstrigus.

Nors ir lijo, po namų speigų oras Kroatijoje palepino ir LLSF komandos nariai grįžo pakylėti ir dėkingi laipiojimo federacijoms už suteiktą mokymosi galimybę.

Lietuvos laipiojimo sporto federacijo atstovų komentarai po pirmosios konferencijos dienos:

Margarita Smirnovienė:
„Treneriui svarbu būti atviram sau ir sportininkams – pripažinti momentą, kai pasieki savo žinių ir gebėjimų ribą, ir gebėti paleisti sportininką toliau tobulėti su tinkamais specialistais.“

Eduardas Jeriomenko:
„Įspūdinga – kiek pavydu, bet kartu ir nuima paslapties šydą. Tikiu, kad daug šių dedamųjų palaipsniui galime įtraukti į mūsų sportininkų treniruotes ir rasti savitą, unikalų receptą.“

Aušrinė Balkaitytė:
„Tobulumas yra iliuzija, procesas – tikrovė. „Tobulo“ recepto šiame ar bet kuriame kitame sporte nėra. Galime nuolat ieškoti idealių treniruočių sąlygų ar kurti nepriekaištingus planus, tačiau realybė visada bus gyvesnė ir lankstesnė.“

Dmitrij Iljušenko:
„Obsession is the key.“