Kai kurie laipiojimo judesiai reikalauja viso kūno pastangų. Pateikiame pačias populiariausias technikas, kurios atliekant teks įdarbinti visus kūno raumenis.
Išsikėlimas (angl. mantling)
Tai tokia technika, kai laipiotojas rankomis išsikelia ant kybio ar sienos krašto. Tam tikrais atvejais atliekant šį judesį kojos gali asistuoti rankoms ir padėti lengviau išsikelti į viršų. Išsikėlimas – labai dažnai boulderinge, ypač gamtoje, naudojama technika, kadangi sulipus trasą reikia išsilipti ant akmens viršaus. Kartais išsikėlimas naudojamas turint didelį kybį ar atbrailą rankoms ir prastus kybius kojoms. Visų pirma, atbraila, kybis ar sienos dalis, ant kurios planuojama išsikelti, paimamas abiem rankomis. Tuomet lipantysis staigiu judesiu turi prisitraukti ant atbrailos, tuo pačiu metu delną(-us) persukti taip, kad galėtų delnu(-ais) stumdamas atbrailą save pradėti kelti į viršų. Į viršų išsikeliama tiek, kad klubai būtų vos aukščiau ar panašiame aukštyje kaip atbraila, už kurios laikomasi rankomis. Tuomet viena iš kojų kulnu arba pirštais padedama ant atbrailos ir, perkėlus dalį kūno svorio ant kojos, ją spaudžiant, o rankomis toliau stumiant į viršų, yra išsikeliama į viršų taip, kad lipantysis galėtų stabiliai atsistoti ant kojos ir užkelti kitą koją arba pasiekti kitą kybį rankomis. Norint sėkmingai atlikti išsikėlimą, svarbu stiprinti trigalvį žasto bei blauzdos raumenis.
Peties apkrovimas (angl. gaston)
Tai toks judesys, kai lipantysis tarsi stumia savo kūną link kybio taip jį apkraudamas. Pradinėje judesio pozicijoje lipantysis savo ranką ant kybio padeda taip, kad piršto krumpliai būtų nukreipti į lipančiojo kūną, nykštys – žemyn į apačią, o alkūnė – į išorę, tarsi nurodydama tolesnę kūno judėjimo kryptį. Tuomet atsispiriant kojomis, iškylama aukštyn į viršų ta kryptimi, į kurią yra nukreipta alkūnė, tokiu būdu ranka apkraunant kybį ir pasiekiant stabilią poziciją ant sienos. Pats judesys šiek tiek primena bandymą plėšiant atidaryti užstrigusio lifto duris. Judesio metu didelė apkrova tenka peties sąnariui ir jį supantiems audiniams – sausgyslėms, raumenims, tad norint išvengti traumų šio technikos elemento atlikimo metu, svarbu stiprinti petį supančius raumenis ir kitas struktūras, o judesį atlikti gerai apšilus bei įsitikinus, kad peties audiniai sėkmingai susidoros su tenkančia apkrova.
Statiška rankos fiksacija (angl. lock-off)
Tai tokia pozicija, kai lipantysis prisitraukia prie kybio viena ranka aukštyn taip, kad jo krūtinė priartėja prie sienos ir pakyla maždaug iki tokio paties aukščio, kaip ir ranka, nuo kurios buvo prisitraukinėjama. Tokioje pozicijoje lipantysis turi gebėti stabiliai išbūti bent keletą sekundžių, kol kita laisva ranka pasiekia tolesnį kybį. Koja, dažniausiai priešinga apkrautai rankai, pastatoma kuo įmanoma aukščiau priešpriešiais rankai – taip pajudėjimui iš pozicijos išnaudojamos ne tik viršutinės, bet ir apatinės kūno dalies jėgos. Statiška rankos fiksacija reikalauja įdarbinti ir įtempti viso kūno, ypač pilvo ir nugaros giliuosius raumenis, taip pat stipriai apkraunamas naudojamos rankos alkūnės sąnarys bei aplinkiniai audiniai. Ši pozicija naudojama tuomet, kai kitas kybis rankoms yra ganėtinai toli, kad būtų galima tiesiog jį pasiekti.
Kompresinis judesys
Tai toks judesys, kai lipantysis, norėdamas išsilaikyti ant sienos, spaudžia abiem rankomis arba kojomis kybius vieną link kito. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, tai galima palyginti su bandymu pakelti šaldytuvą nuo žemės suspaudžiant priešingus šaldytuvo šonus. Norint perkelti vieną iš kojų aukštyn iš tokios pozicijos, reikia aktyvuoti abiejų rankų raumenis, norint perkelti vieną iš rankų aukštyn – abiejų kojų raumenis. Taip pat labai svarbu jude-sio metu įdarbinti ir įtempti viso kūno, o ypač pilvo ir nugaros giliuosius raumenis bei išnaudoti trinties jėgą, atsirandančią tarp lipančiojo galūnių ir sienos ar uolos reljefo. Kompresiniams judesiams atlikti svarbūs stiprūs krūtinės, trigalvis žasto bei dilbio pirštų lenkėjų raumenys.
Lipimas be kojų (angl. campus)
Tai daug viršutinės kūno dalies jėgų reikalaujantis judesys, kai lipantysis, judėdamas trasa, rankomis prisitraukia prie kito kybio nenaudodamas kojų. Šis judesys naudojamas, kai kojoms nėra kybių, nuo kurių galima atsispirti, arba tie kybiai yra tokie prasti, kad lengviau ir efektyviau yra tiesiog prisitraukti aukštyn. Dažnai tokiu atveju rankų kybiai bus gana patogūs, kitaip tariant, ant jų bus įmanoma išsilaikyti paleidus kojas kyboti ore. Judesio atlikimą palengvina viso kūno išnaudojimas – stengiamasi kūnu išsisiūbuoti į tą šoną, į kurį judės ranka, imdama kitą trasos kybį.
Lipimas plyšiu (angl. crack climbing)
Labai specifinė lipimo technika, apimanti ne tik rankų ar kojų, bet ir viso kūno pozicionavimą plyšio atžvilgiu. Dažniausiai lipti plyšiu gali tekti gamtoje uolose ar ant riedulių, laipiojimo salėse plyšių retai sutiksi. Kadangi specifiniams šios technikos aspektams išvardinti būtų galima parašyti atskirą skyrių, o pati lipimo technika nėra dažnai naudojama, šioje pastraipoje tik supažindinsime su lipimo plyšiu principais. Plyšių gali būti įvairiausio pločio – nuo tokio, kur vos telpa lipančiojo pirštai, iki tokio, kur telpa visas lipančiojo kūnas. Priklausomai nuo plyšio pločio bei paties laipiotojo sudėjimo, skiriasi ir lipimo plyšiu technika.
Viso kūno judesių technikos
2025-09-15
