Preciziškas kojų darbas yra itin svarbus laipiotojo gebėjimas, neretai tampantis limituojančiu veiksniu norint lipti sunkesnes trasas. Sienos pasvirimo kampas, kybio forma ir patogumas, atstumas tarp kojų ar rankų kybių – faktoriai, darantys įtaką tiksliam kojų darbui. Atsižvelgiant į tai, kad rankos yra arti akių, visiškai natūralu, kad nesąmoningai kur kas daugiau dėmesio skiriama rankų padėčiai lipimo metu. Daugelis lipančiųjų pėdas pradeda statyti netiksliai būtent tada, kai lipama trasa yra per sudėtinga jų pasirengimo lygiui.

Paradoksalu, bet daugelio sudėtingų judesių išsprendimo būdas slepiasi būtent pėdų padėtyje ir gebėjime efektyviai pernešti kūno svorį į apatinę kūno dalį. Tinkamai suformuotas įgūdis tikslingai pernešti kūno svorį į apatinę kūno dalį ir judesiui atlikti išnaudoti gerokai didesnius ir stipresnius kojų raumenis nepriklausomai nuo lipimo sąlygų, lipančiajam padeda efektyviau judėti ant sienos, taupyti viršutinės kūno dalies jėgas, organizmui greičiau atsigauti pavargus, o tai leidžia sėkmingai įveikti vis sunkesnes trasas. Gebėjimas išnaudoti kojas, kaip ir visi kiti, gali būti lavinamas, tačiau tai reikalauja sąmoningų lipančiojo pastangų šį įgūdį lavinti, suvokimo, kaip tai galima padaryti, bei, žinoma, praktikos.

Kojų judesių technikos

2025-09-01

Egzistuoja dvi pagrindinės pėdų statymo ant kybių technikos:

1. Pėdų statymas pirštais (angl. edging)
Daugeliu atveju – kojinis kybis yra siaura horizontali atbraila arba mažas kybis. Įprastai koja ant tokių tipų kybių statoma nykščio vidine dalimi. Toks kojos pastatymas užtikrina, kad laipiotojas bet kuriuo momentu gana lengvai galės persukti visą savo kūną, taip pat leidžia efektyviausiai pernešti kūno svorį į apatinę kūno dalį. Svarbu paminėti, kad neužtenka pėdą tiesiog padėti ant laipiojimo kybio, svarbu tikslingai koja spausti kybį žemyn ar į šoną (priklausomai nuo judėjimo krypties) taip jį apkraunant. Čia pasitarnauja stiprūs blauzdos raumenys. Tinkamas laipiojimo batelių modelio pasirinkimas leidžia pajusti net menkiausią kybio atbrailos išsikišimą ir padeda pasirinkti tinkamiausią kybio vietą pėdos pastatymui. Ne ką mažiau svarbus ir psichologinis aspektas – tikėjimas, kad padėjus pėdą ant kybio ir jį apkrovus ji nenuslys.

2. Pėdų statymas padu (angl. smearing)
Ne visuomet laipiojimo kybis bus atbraila. Kartais tai – didelė forma ar kybis, o galbūt tiesiog sienos dalis. Tokiu atveju svarbu išnaudoti trintį, t. y. išlaikyti didelį paviršiaus plotą, kuriuo lipančiojo batelis bei sienos, kybio, formos ar uolos dalis kontaktuoja. Kojų statymas padu reikalauja nuolatinės spaudimo jėgos į paviršių.

Tam tikrais atvejais lipant naudojama ne tik pėdos dalis, bet ir visa koja. Toliau pateikiamos kojų judesių technikos:

Kulno naudojimas (angl. heel hook)
Tai tokia technika, kai lipantysis padeda kulną ant kybio ir jį apkrauna, taip klubais priartėdamas prie sienos. Tokia pozicija leidžia nukrauti šiek tiek svorio nuo viršutinės kūno dalies, pailsėti, sutaupyti jėgų ir padeda išsilaikyti ant mažesnių kybių atbrailų.

Pirštų naudojimas (angl. toe hook)
Tai tokia technika, kai lipantysis ant kybio padeda viršutinę pėdos pirštų dalį ir, pasitelkdamas keturgalvį šlaunies bei giliuosius pilvo ir nugaros raumenis, spausdamas pirštus į kybį, jį apkrauna, taip pasiekdamas stabilią statinę poziciją.

Kelio užkišimas (angl. kneebar)
Kelio užkišimas – specifinė technika, kai, esant tinkamam atstumui tarp dviejų kybių, lipantysis vieną kybį apkrauna pėdos pirštu, o už kito – užkiša kelį ir viršutine kojos dalimi (virš kelio) spaudžia kybį, taip pasiekdamas stabilią statinę poziciją. Stabiliausia pozicija pasiekiama šiek tiek atsilošus atgal. Tokia pozicija leidžia laipiotojui pailsinti viršutinę kūno dalį dažnai paleidus abi rankas nuo kybių.

Dviratininko pozicija (angl. bicycle)
Tai tokia pozicija, kai lipantysis vieną koją padeda padu ant kybio ir jį spaudžia į apačią, o kitą koją padeda viršutine pėdos pirštų dalimi ant to paties kybio ir jį pirštais spaudžia į viršų. Taip kojinis kybis apkraunamas iš abiejų pusių priešingomis kryptimis ir pasiekiama stabili statinė pozicija. Šiam judesiui atlikti reikalingi stiprūs apatinės kūno dalies bei gilieji pilvo ir nugaros raumenys.

Kelio išsukimas (angl. drop knee)
Tai tokia technika, kai lipantysis, išsukdamas kelį į vidų, priartina vieną iš klubų prie sienos, taip palengvindamas tolesnio rankų kybio pasiekimą.

Lipimas kampu (angl. stemming)
Tai tokia technika, kai išnaudojama pozicija, atsirandanti lipant kampu, ir leidžianti tolygiai paskirstyti kūno svorį tarp dviejų kojų. Pradinėje pozicijoje viena koja pastatoma vienoje kampo pusėje, kita – kitoje, šiek tiek plačiau nei pečių plotis. Atstumas tarp kojų turi būti toks, kad būtų galima perkelti visą kūno svorį ir stabiliai stovėti tik ant kojų, o rankos būtų naudojamos tik kūno pozicijos stabilizavimui. Šioje pozicijoje patogu pailsinti rankas ir pirštus prieš tolesnius judesius trasoje. Kartais visa trasa eina kampu, tad tai gali būti ne tik statinė pozicija poilsiui, bet ir efektyvaus judėjimo siena technika. Lipant kampu švelniai įsiremiant į sieną ar kybį apkraunama viena iš rankų (pavyzdžiui, dešinė) ir jai priešinga koja (kairė), esanti ant kitos sienos, tuomet šiek tiek aukštyn kilstelėjama apkrautos rankos pusėje esanti koja (dešinė). Kilstelėta koja (dešinė) apkraunama, tuo pačiu metu apkrova nuo vienos rankos pernešama ant kitos (kairės) ir šiek tiek aukštyn kilstelėjama kita koja (kairė). Lipant kampu svarbu nepakelti kojos ar rankos per aukštai – tuomet kūno pakėlimui teks naudoti daugiau viršutinės kūno dalies jėgų, taip pat neišsitiesti per daug, kadangi ši technika yra pagrįsta įsirėmimo į priešingas sienas principu.

Kojos ištiesimas į šoną (angl. flagging)
Tai tokia technika, kai laipiotojas ištiesia vieną koją į orą ar įsiremia į sieną, o kitą koją apkrauna kūno svoriu. Kojos ištiesimas į šoną naudojamas siekiant sumažinti kūno svyrimą į šoną, kuris atsiranda veikiant inercijos bei gravitacijos jėgoms, ir išlaikyti kūno masės centrą stabilioje pozicijoje. Išskiriami trys kojos ištiesimo į šoną būdai – paprastas, kryžiuojant per išorę, kryžiuojant per vidų.

Aukštas žingsnis (angl. high step)
Tai toks judesys, kai lipantysis aukštai ant kybio užkelia koją ir, naudodamasis apatinės kūno dalies raumenų jėga, iškelia savo svorį į viršų. Šiam judesiui sėkmingai atlikti svarbūs stiprūs apatinės kūno dalies – šlaunies keturgalvio ir dvigalvio, blauzdos, o taip pat ir sėdmenų bei gilieji pilvo ir nugaros raumenys. Įprastai kybis, ant kurio užkeliama koja, yra tas, už kurio tuo momentu laikomasi rankomis. Pats aukšto žingsnio judesys primena judesį, kai reikia atsistoti į viršų iš pritūpimo viena koja pozicijos, tik šiuo atveju laisva koja nėra ištiesta į priekį, o laisvai kabo. Tam tikrose situacijose laipiotojas pakilimui aukštyn turi galimybę minimaliai naudotis rankomis.

Kelio išstūmimas (angl. rock over)
Tai toks judesys, kai lipantysis padeda koją kulnu ar pirštais ant kybio ir atsispirdamas nuo jo pasvyra į šoną. Kelio išstūmimo tikslas – priartinti kūno masės centrą virš apkrovos taško – šiuo atveju padėtos kojos. Šis veiksmas padeda pasiekti toli šone esančius kybius.